savvalninkas

×savválninkas, -ė smob. (1) K; Q140, CII93, H, OsG129, N žr. sauvalninkas: 1. Savválninkas vaikas KI138. Deivės buvo gražios mergaitės, bet didžios savvalninkės BsMtI102. O jis ir buvo didis savvalninkas, jisai neklausė tėvo nei mamužės N32. | Meilė yra lengva ir meilinga, meilė nepapyksta, meilė neesti savvalninkė, nepasipučia Bb1PvK13,4. 2. Vai ir išgirdo seni tėveliai dukrelę savvalninkėlę, namelių pūstelninkėlę BsO139.